BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saldesnė už vanilinės cigaretės dūma.

2010-09-28

Ir kelios su*istos eilutės , sumaišo kortas iš naujo

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 14:49

Švelniai užverčiau šiuos gražius gyvenimo puslapius. Gal ir nesėkmingus , gal ir nebuvau aš per juos itin laiminga , bet žiūrėjimas į tave man sukeldavo šypsena. Ir to išplėšti iš širdies neverta. Gal užtektu atsitraukti ir gyventi toliau , nes niekas vietoje nestovi . Mes kada nors išeiname ir kada nors paliekame net ir pačius mieliausius širdžiai žmones. Bet tai nereiškia , kad mes tai turime Pamiršti . Ne , tikrai.
Juk kartais tik šilti prisiminimai mus atgaivina nuo juodų šaltų naktų.
Kartais tik prisiminus mylimo žmogaus veidą pasidaro jauku.
Ir aš jau stengiuosi atsiriboti nuo visos tavo traukos , ir pasirinkti tai kas skirta man.
Tačiau kelios visai ne laiku pasimaišiusios eilutės :
Niekada nenuleisk rankų dėl dalyko , apie kurį nėra nė dienos , kad nepagalvotum.
Ir ką daryt tada?
Tada kai sulauki visko apart Jo , bet jis vis tiek tau brangiausias.
P.s. gal ir nusišnekėjau , bet man tikrai reikia patarimo..

M

Rodyk draugams

2010-09-18

Aš nekenčiu

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 19:52


Kaip man šiandien velniškai baisu ,
O gal ne , gal geriau kaip man beprotiškai pikta.
Aš nekenčiu , nekenčiu vienatvės. O labiau už ją nekenčiu žmonių kurie palieka vienatvėje. O labiau už juos nekenčiu žmonių kurie palieka vienatvėje , ir grįžta tada kai jų mažiausiai reikia , ir vėl išeina tada kai jų reikia daugiausiai.
Aš nemėgstu nusivilti ir nemėgstu to jausmo , kai tūkstantį kartų dūžta širdis , o jos šukės pjausto kiekviena mano viduje esančia dalelę. Gal todėl aš tada labiau už viską noriu atsigulti ir apsikabinti minkštą pagalvę.
Aš nekenčiu kai man tenka verkti. Negaliu pakęsti to jausmo , kai tavo skruostais rieda maži lašeliai tekėdama per visą veidą ir retkarčiais patekdami į burna. Nemėgstu aš liūdnų dainų (kurių klausau kasdien) jos varo man beprotišką isteriją . O pagal tyrimus aš jau turėčiau sirgt depresija. Ir negaliu pakęsti aš šaltų žiemos dienų , vienui viena , visi kiti po du.

Ir šiandien aš beprotiškai plačiai šypsausi , ištiesus rankoj raudono taurę vyno. Ir man būtu visai nebaisu jai ji dužtu ir šukės išsibarstytu. Paleidžiu muzika visu garsu , tegul visi žino kokia šiandien aš vėl laiminga.
Juk tu šiandieną sugrįžai ! Ir net nesulaukęs vakaro vėl pamiršai.

—-
M.

Rodyk draugams

Gyvenimas Niujorke.8dalis

Tema: Gyvenimas Niujorkestaaceyy @ 13:09

Po paskaitų Džeinė lėtu žingsniu ėjo gatve. Praėjo ir pro kavinę kurioje dirba Tina. Tačiau vaizdas pamatytas tenais Džeinės tikrai nedžiugino . Juk kaip visada Semas su ja. Ir kaip nesąžininga – mastė Džeinė , padedi Semui ir lieki pati kalta. Tačiau tai Džeinei suteikė ir ryžto. Nes ji žinojo jog Semas ankščiau ar vėliau sužinos tiesą , ir liks visai vienas.
Rytas.
Nors ir šeštadienis , bet Džein
ės namuose žadintuvas suskambėjo itin anksti , nes judviejų su Malbere laukė ilga kelionė iki didžiųjų prekybos centrų. Džeinė sunkiai išsirangė iš lovos. Prislinko prie veidrodžio ir žiūrėdama į savo užsimiegojusį veidą ištarė : „ Nuo šiandien aš būsiu kitokia, ir nieko nebijosiu.“ Tiesa pasakius žodžiai neskambėjo labai užtikrintai , gal dėl apsimiegojusio balso , o gal dėl baimės pasikeisti.
Paži
ūrėjus į laikrodį Džeinė puolė praustis , nes po to jos laukė kita sunki procedūra : sugalvoti ką rengtis. Šaltas vanduo padėjo nusipraususi veidą ji žymiai drąsiau žiūrėjo į save :
- Taip Džeine , tau tikrai reikia keistis ne tik vidumi bet ir išore . Tavo plaukai siaubingi , o ta juoda spalva jau gerokai apsiplovusi . Ji neberyški ir nebespindi ,- Džein
ė šnekėjosi su savimi ,- o gal nusidažyti plaukus šviesiai? ,- tik paklaususi ji susiprato kaip stipriai nusišneka. Šiuo metu jos galvoje sukosi tik viena mintis „pavėluosiu“ todėl iš skubėjimo žiūrėti ką rengtis vos neįvirto į spintos vidun. Šiandien ji rimtai vėlavo todėl iš spintos išsitraukė pirmą pasitaikiusią palaidinukę ir mėgstamiausius džinsus. Norėdama aplenkti Malberę tik apsirengus puolė pudruotis , kelis kartus perbraukė per skruostus šepetėliu. Bet net nespėjus atsistoti ji jau išgirdo beldimą į duris. „ Na ir iškur pas ją toks greitis !“. Eidama link durų Džeinė pasiimė rankinę ir išeidama greitai uždarė duris , kad Malberė nepastebėtų jos begalo „tvarkingų“ namų.
-Na šiandien bent nereik
ėjo laukti – nusišypsojo Malberė.


Semas jau šimt
ąjį kartą sako sau jog jau , jau lipa iš lovos. Tik dėja nesėkmingai , jis guli lyg būtų suparalyžuotas. Nusprendė skaičiuoti iki trijų ir tai jam padėjo. Vos ištaręs skaičių trys pakilo iš lovos. Taip pat prisiminė jog šiandien buvo pažadėjas tėvui padėti firmoje. Jam teko greitai suktis norint suspėti. Besiruošdamas Semas nenustojo galvoti apie Džeinė. Greičiausiai todėl kad ji šią naktį nedavė ramybės jo sapnuose. Tačiau jo įsitikinimai jog Džeinė melagė padėjo atbaidyti mintį jog jai ką nors jaučia. Semas taisėsi baltinių apykaklę kai suskambo jo telefonas. Ekrane ryškiai švietė – TINA.
- Klausau ,- nustebusiu balsu atsiliep
ė Semas.
-Semai , skambinu priminti jog nepraleistum šiandien susitikimo su t
ėčiu , juk aš ne veltui tiek jį įkalbinėjau kad jis pagaliau tave pakviestu pas save ir judu viską įsiaiškintumėte ,- kalbėjo Tina.
-Taip , taip aš pas jš nueisiu , tik jai b
ūčiau atsikėlęs su tavo skambučiu greičiausiai būčiau pavėlavęs valandą ,- Semas nusijuokė.
-Žinau , nesugeb
ėjau ankščiau atsikelti , na bet nesvarbu , dabar paskubėk ir pasistenk su juo susitaikyti kaip tau ir naudinga , iki.
Semas pad
ėjo ragelį . Jis visai nenorėjo taikytis su tėvu poto ką šis jam iškrėtė . Bet Tina buvo teisi pyktis jam nenaudinga. Neįšvengemai galvodamas apie tą dieną kai susipyko su tėčiu , Semas vėl prisiminė Džeinę. Juk tik ji tą vakarą buvo šalia.
- Pamiršk, Semai! ,- sur
ėkė sau ir išeidamas trenkė durimis. Jo dabartiniai kaimynei greičiausiai vaikino elgesys nepatiko. Ji žudančiai Semą pervėrė žvilgsniu. Ta senyva moteriškė ir taip kabinasi prie Semo dėl per garsiai leidžiamos muzikos ar per vėlaus grižinėjimo namo . Tačiau susipykus su tėčiu tenka kęsti ir nemalonius kaimynus , kad tik nereiktu prašyti grįžti namo. Semas ėjo prie lifto , bandė jį išsikviesti , tačiau šis senas kledaras net nesiruošė pajudėti. Nieko kito neliko kaip leistis laiptais iš septinto aukšto. Semas dėl to labai nervavosi , bet stengėsi nusiraminti , juk nieko nebus jai pas tėvą nueis irzlios nuotaikos.
Pagaliau pasiek
ęs tikslą Semas nuėjo mašinos link. Dar nespėjas išsitraukti rakteliu priešais save išvydo ne ką kitą o Malbere su Džeine. Semui užspaudė kvapą.
-O ne , tik ne jis ,- tar
ė Džeinė.
-Nusiramink , ir tik nerodyk jam jog jis tave domina , nors kart
ą Džeinę ,- tyliai šnabždėjo Malberė. Džeinė pasistengė paklausyti draugės žodžių ir praeiti pro jį kaip pro tuščią vietą , ir stingdančiu žvilgsniu.
Ledinis žvilgsnis palauž
ė ir Semą jis beviltiškai nusisuko ir įlipo į mašiną. Džeinė minutei suabejojo :
-Ar aš tikrai gerai darau Malbere , gal aš netur
ėčiau taip elgtis? Juk jis nekaltas kad jį apgaudinėja jo draugai ,- nusigandusi klausė Džeinė.
-Tu gal juokauji? Jis tik pasip
ūtęs asilas , į kurį niekada nekreipčiau dėmesio pati ir neleisiu savo draugėms ,- griežtai atsakė Malberė.
-O kaip tavo sesuo ,- dar vis abejodama paklaus
ė Džeinė.
-Ji man ne sesuo ,- piktai atsak
ė Malberė.
-Tu net nepapasakojai kas tiksliai tarp j
ūsų atsitiko su Tina , tačiau tiek to šiandien ne ta diena kai turėtume viena kitai pasakoti šeimos problemas.
-Taip Džeine , šiandien ta diena kaip mes pasikeisim , ta diena kai pasikeisi Tu.

Rodyk draugams

2010-09-12

Su Pergale jus zuikeliai:*

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 22:17

Gal aš ir nesu patriotė ar juolab krepšinio fanė , tačiau šias rungtynes žiūrėjau su didžiausiu malonumu
Mat žinojau jog bronzos medalius tikrai kabinsis mūsų krepšininkai ant kaklo.
Smagu , kad dar yra žmonių kurie garsina lietuvą ne kvailais juokeliais o šauniais darbais.
Taigi mielieji krepšininkai AČIŪ jums.
O jus visus labai , labai sveikinu su pergale!
—-
Taip trumpai bet nuoširdžiai.
M:*

Kartu mes galime viską

Kartu mes galime viską

Rodyk draugams

Aš tik noriu patikti Tau.

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 15:00

Dažnai sakau : Pamiršiu. Pamiršiu ir daugiau niekada neprisiminsiu.Bet tai trunka taip neilgai.Žinai?Dažnai sakau neverta krimstis , viskas anksčiau ar veliau bus gerai.Ar tu žinai? Jog pasaulyje tikrai nebėra vietos kur nors minutei negalvočiau apie tave.Žinau kad nežinai…Bet aš beprotiškai noriu būti Ja.Ta kuri gali būti tavo glėbyje.
Ir žinai dėl ko man velniškai pikta? Ne , ne dėl to kad tu nekreipi į mane dėmesio , o dėl to kad aš nesugebu į save atkreipti tavo dėmesio.Jai žinotum greičiausiai pagalvotum kad aš beprotė.Taip gal būt aš išprotėjau dėl tavo žudančių akių.Dėl tų akių kurios į mane niekada neatsisuks.
Ir tai mane verčia jaustis beprotiškai menka prieš tave.
Galėčiau būti visokia viliojanti , miela , pikta. Kasdien žavi arba kasdien rimta , jei tik kas duotu receptą kaip susivilioti man tave.
Bet aš myliu save.Nes tik aš sugebu taip žiūrėti į tave.Ir tik aš sugebu išgirsti kiekvieną tavo žodį.Ir tik aš sugebu taip tave mylėti.Nors tu to nežinai , bet jai bent įsivaizduotum…
Kiek galėčiau atiduoti dėl tavęs , išskyrus vieną. IŠDIDUMĄ.
Gal todėl tu nieko nežinai. Bet aš tokia. Ir nieko negaliu pakeisti.
Aš lauksiu , net jai ir niekada nesulauksiu. Mylėsiu , net ir tada jei niekada į mane neatsisuksi. Vilsiuosi , nors niekada ir neprisipažinsiu.
(h)


M.

Aš tik noriu tau patikti

Aš tik noriu tau patikti

Rodyk draugams

Gyvenimas Niujorke.7dalis.

Tema: Gyvenimas Niujorkestaaceyy @ 11:59

-Ką tu čia šneki Džeinę? Jis mano geriausias draugas , o ji mano mergina , jie du tikrai manęs neapgaudinėja ,- supykes aiškino Semas..
-Aš tik sakau ką mačiau , Semai , aš tikrai nemeluoju ,- bandė pasiaiškinti Džeinė.
Dėja nesėkmingai Semas net nesiruošė jos klausytis toliau , apsisuko ir nuėjo link Tinos:
-Ar tave kas nors sieja su Džemu? ,- neištvėręs Semas paklausė Tinos.
Tina šiek tiek pasimetė , bet sugebėjo išlikti rami.
-Ką? Ar tu juokauji? ,- pašaipiai atsakė Tina.
-Ne , nieko , tiesiog viena mergina man taip pasakė na ir aš nežinau ką.. ,- Semas nebaigė žodžių.
Tina jį apsikabino per kaklą:
-Aš tau galiu duoti žodį niekas manęs ir Džemo nesieja , na o ta kažkokia mergina greičiausiai pavydi ,- koketiškai pradėjo šnekėti Tina.
-Na taip greičiausiai , pamiršk ,- ir Semas pabučiavo Tina ,- klausyk aš greitai grįšiu , einu paieškoti Džemo.
Semas ėjo link Džeinės:
-Melagė , dabar tikrai žinau jog man melavai. Kaip tau ne gėda taip elgtis su vargše Tina? ,- paniekinamai šnekėjo Semas ,- žinai tu ne tokia faina kokia atrodei prieš tai.
-Vargše ? Ta vargšė elgėsi kaip paskutinė kalė tave apgaudinėdama su tavo geriausiu draugu , nors jį pavadinčiau mulkiu o ne draugu.
-Nedrįsk taip šnekėti apie Tiną ir mano draugą ,- Semas paskutinį kartą į ją pažiūrėjo ir nusisukęs nuėjo tolyn.
Džeinė nuėjo prie Malberės ir pareiškė jog eina namo , kad ir kaip Malberė ją kalbino pasilikti.
Džeinė ėjo , tamsia gatve link namų , mintys jai nedavė ramybės.
-Kaip jis gali būti toks aklas ir nematyti .. ,- besišnekėdama su savimi ji nepratęsė žodžių. Džeinė nežinojo ką daryti , ji suprato jog Semas nieku gyvu ja nepatikės. Vien pagalvojus apie tai Džeinei norėjosi prasmegti. Ji pati nejautė kaip einant gatve , jos skruostai pradėjo riedėti ašaros. Ašaros buvo tokios karštos kad mergina jautė kaip jos deginą veidą. Tačiau ji įtikino save , kad nepasiduos ir neleis Semui šitaip iš jos tyčiotis. Ji stipriai ranka perbraukė sau per veidą nušluostydama visas, visas ašaras ir pasuko namų link.

„Mielas dienorašti , aš dariau klaidas ten iš kur atvykau. Bet čia atvykau būtent tam kad jų nebedaryčiau. Aš žinau , kad kiekvienas nuklydimas nuo realaus pasaulio vėliau gali man kainuoti didelę kainą. Taip supratau ir šį kartą su Juo. žinau ir tai jog pasitikėti negalima niekuo , ir vienintelis dalykas ką gali duoti tau kitas žmogus – nauda..“ Džeinė nebaigė eilučių , kai išgirdo beldimą į duris. Ji užvertė savo dienoraštį ir paslėpė jį stalčiuje tarp knygų. Kas į duris beldžia ji žinojo ir taip , todėl tik pasiimė savo rankinę su knygomis , ir išskubėjo durų link. Šiandien kelias iki universiteto buvo ilgesnis nei , bet kada ankščiau , bet gal tik dėl to , kad tai buvo paskutinė diena prieš savaitgalį.
-Ką žadi veikti savaitgalį? ,- paklausė Malberė norėdama bent kiek nutraukti tą tylą tarp jos ir Džeinės.
-Nežinau. Žadu važiuoti apsipirkti , tiesa gal nori prisidėti ? ,- pasiūlė Džeinė.
-Taip , žinoma galėsim ,- po šių Malberės žodžių tyla vėl tesėsi ,- klausyk , ar kažkas vakar įvyko su Semu?
Džeinė išpūtė akis ji nepatikėjo , kad Malberė gali būti tokia pastabi:
-Ne , nieko , a .. kodėl klausi? ,- paklausė Džeinė.
-Tiesiog mačiau kaip susikrimtai po judviejų pokalbio , Džeine aš gi tau sakiau jog Sema…
-Užtenka! Nenoriu aš apie tai kalbėti , palikime viską kaip yra , - supyko Džeinė.
-Taip aš suprantu , tik..
-Šą ,- vėl Džeinė pertraukė Malberę.
Malberė daugiau nieko nesakė , ir iki pat kelio pabaigos vyravo tyla.
Džeinė susikaupė paskutiniajai šios savaitės dienai , guosdamasi jog nuo rytojaus viskas bus žymiai geriau. Labiau už viską ji nenorėjo sutikti Semo. Rodos jai pasisekė , tačiau Džemo ji šiandien visą dieną negalėjo atsikratyti:
- Nagi Džeine sutik nueiti šiandien su manimi į kavinę ,- maldavo Džemas.
-Ne ,- šaltai atkirto Džeinė.
-Na jeigu tu dėl to , kad aš buvau su Tina , tai žinok ji man visai nepatinka ,- kažką panašaus į teisinimąsi pradėjo aiškinti Džemas.
-Ką? Kodėl tu man tai aiškini ? Šitą turėtumei eiti ir pasakyti Semui ,- atsakė Džeinė.
-Jis to nežino ,- gyrėsi Džemas.
-Tai tikiuosi greitai sužinos.
-Baik tu Džeine , nėra liudininku apart tavęs, O tavimi jis vis tiek nepatikės , tu jam tuščia vieta ,- pašaipiai pasakė Džemas.
Šie žodžiai pradėjo draskyti Džeinei širdį. Ji nutilo ir rodos daugiau nieko nebeįgalėjo atkirsti:
-Tai kaip eisi šiandien su manimi susitikti? ,- nusišypsojo Džemas ir palietė Džeinės veidą. Džemo akyse dar buvo galima įžiūrėti tą pašaipų žvilgsnį , kuris Džeinę žudė.
-Ne!! ,- Džeinė trenkė su knyga Džemui per rankas ir greitu žingsniu nužingsniavo kolidoriumi

Rodyk draugams

2010-09-03

Kokia aš būčiau laiminga , jai dabar pasakytum Juokauju

Tema: Pesimistės užrašai.staaceyy @ 21:34

Kaip gerą būtu išgirsti šiuos žodžius.
Nes aš tiesiog jaučiu kaip trūkstą siūlai rišantys mus ir jų liko visai nebe daug. Kiekvieną akimirką , Tu vis toliau tolsti nuo manęs. O ilgesys darosi beprotiškas. Ir priversti save paleisti tave jau darosi juokinga.
Rankos dreba ir viduje labai negerą.
Negi taip paprastai galimą prarasti , negi taip lengvai galėtum mane pamesti?
Galu gale nenoriu griaužtis dėl meilės todėl stengiuosi apsieiti bent be ašarų . Tiesa pasakius šian savimi didžiavausi , šypsojausi visą dieną nepriklausant nuo to jog mano vidus tiesiog rėkė ir žudė mane kiekvieną minute vis labiau. Bet vis vien džiaugiuosi jog sugebėjau šypsotis per ašaras ką visada labai norėjau išmokti. Tik visas tas jausmas buvo siaubingas , kai kitas žmogus mano jog esi laimingas o tu galėtum tuo jaus pat mirti iš skausmo.
Ir nesuprantu kaip taip stipriai galėjau pasikeisti. Vėl apsukau ratą iš naujo . Iš nekalto jausmo - didelis skausmas. Nes jis atėjo į mano gyvenimą kai man nieko netrūko , ir išėjo ai man labiau už viską trūko Jo.
Bet jai dabar būtų galinybe sugrąžinti tas neilgas akimirkas atgal , aš saugočiau tą jausmą. saugočiau ir nepaleisčiau .
Aš jo nemyliu ir Nedievinu , bet man jo reikia
.

Rodyk draugams

2010-09-02

Būna žmonių kurie sutverti netekti.Aš tarp jų

Tema: Pesimistės užrašai.staaceyy @ 21:50

Iš tiesų būna tokių žmonių…
Vasarai buvau uždarius visas šias mintis apie meilę. Gal norėjau susigaudyti savo širdyje ir leisti viskam tekėti sava vaga. Nebuvo blogai , nors meilės nebuvo man buvo gerai. Patvirtinu šį teiginį jog mylimas žmogus ateina kai mažiausiai to tikiesi. Prisipažinsiu ir aš jo sulaukiau. Pradžioje viskas atrodė kaip žaidimas , kiek nedrąsus , tačiau viskas darėsi rimčiau. Širdis pradėjo daugiau virpėti , laukti ir ilgėtis. Greičiausiai apie drugelius pilve jau pasakoti nereikia viską žinote patys.
Aš džiaugiausi , nes pasaulis nušvito spalvom kurias labiausiai myliu. Ir viskas buvo be proto gerai.
Ir aš pagaliau galėjau ištarti jog esu tikrai LAIMINGA .
Patvirtinu antrą teiginį niekada nesakyk pasauliui jog esi laimingas , nes jis tikrai tuo pasinaudos.
. Ir kai aš jau norėjau visą džiaugsmą pasidalinti su jumis mielieji. Aš nespėjau. Nes viskas išgaravo ir išgaravo taip lengvai kad nespėjau suprasti nespėjau sustabdyti.
Taip , aš eilinį kartą nusivyliau žmonėmis. Žmonėmis kurie nemoka neskaudinti.
Tik šį kartą nejaučiau nei liūdesio nei pykčio. Šį kartą pajaučiau baimę. Baime tam jog žmonės negailestingi. Ir baimę tam jog būna žmonių kurie sutverti netekti , baimę tam kad aš tarp jų.
Ir jums visiems iki vieno linkiu niekada nebūti tarp tų žmonių.
Tikiu jog jūs mylite ir esate mylimi.

M.

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.