BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saldesnė už vanilinės cigaretės dūma.

2011-01-26

Būk Tobulas ,net jai tobulų nebūna. Būk Laimingas , net jai tai ir neįmanoma.

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 22:29

Ir dar kartą.. Iš Naujo.
Palikime viską praeitį , žmogau jai Tau šiandien liūdna apsidairyk..
Gyvenimas yra Gražus , nors būna visokių žmonių.
Atmerk akis plačiai ir pakartok sau “Tu viską visada dariai gerai” .
Nesigailėk , kad pamilai , nesigailėk kad praradai , tokie jau tie gyvenimo pamatai. Griūna , jai nepastatai tvirtai.
Nereikia verkti , dėl sudužusios širdies.
Ją atgaivint nėra sunku. Užtenka tik savim tikėti ir būti sau Tobulu.
Neverta trinti to kas buvo , senos klaidos visada pravers. Tik aš iš naujo vėl nupiešiu , naują kelią ir naujas gėles.
O verkti dėl to kas žuvo neverta , nes niekas ašarų nemylės..
Ir jai dar nori kažką susigrąžinti , tai tik šypsena padės..
Ir jeigu nori , kad tave pamiltu atsimink niekas liūdesio niekada nemylės. Nes žmonės traukia džiaugsmas , tik jame laimė atsiras..
Šiandien sakau jau atvirai , užteks gyventi tamsoje.
Niekas kitas gyvenimo nepakeis geriau už mane.
Tikiu savimi. Ir myliu save.
Nuo šiandien aš sau ir jiems visiems būsiu Tobula.
Nes aš atrasiu laimę , net jai ir ji labai toli!
Aš vilsiuosi to , ko niekada nebuvo ,
Ir tikėsiu tuo , net jai netikės kiti.
-
Šypsokitės - nes šypsena atšildo ir didžiausiai pasaulio ledynais apšalusias širdis.
-
Naujoji M.:*
MyliuMyliuMyliu:**

Rodyk draugams

2011-01-20

Gali pradėt skaičiuot žvaigždes , nes dienų kai aš be Tavęs negaliu skaičiuoti nebeverta..

Tema: Pesimistės užrašai.staaceyy @ 21:27

Pakelk mane aukštai , aukštai , kad rankomis pasiekčiau dangų ,
Nusišypsok , tik nuoširdžiai ir pasakyk man viską ką giliai laikei.
Prašau šiandien neslėpk akių , daugiau jau jokio melo…
Juk pats sakei aš būsiu Tavo.
Bet jai šiandienai dar vis nežinai ko iš gyvenimo Tu nori,
Įsimink šiandien mane , mano kvapą ir akis. Prisimink šiandienos šilumą ir amžinai to nepamiršk.
Nes šiandien paskutinį kartą aš prašau Tavęs pabūt šalia.
Paskutinį kartą mes drauge.
Ir jai tikrai ko pasakyti neturi.
Aš pažadu , kad ši diena tau išliks atmintį.
Nes tai bus riba kai turėjai mane ,
O rytoj jau nebe.

Rodyk draugams

2011-01-19

Šiek tiek meilės.. ir rimta Blogas.lt problema!!

Tema: Pesimistės užrašai.staaceyy @ 19:53

Susikirtimas -
Tai taškas kuriame susikerta visi keliai.
O jai paprasčiau , tai laikas mano gyvenime kai susikertu Aš , Tu ir visas mano gyvenimas.
Tik gaila , kad kaip visada stovi praeities pusėje. Dar visai neseniai buvęs mano šviesiame ateitimi , dabar esi tik žmogus kuris mane priverčia atsisukti atgal.
Ir man be proto sunku suprasti kaip taip greitai Mes galėjome viską prarasti.
Gal ir gerai man būtu pas Tave sugrįžti , juk tiek aš visko palikau , tiek svajonių išdalinau.
Bet dabar ten rūkas , o ar tu lauki? Tai paslaptis.
Eiti į prieki - gerai. Bet ten lyg ir visas pasaulis gili nežinia , ten tavo rankų nėra.
Nors ten visko tiek daug , bet Tavęs ten nėra..
Sustoju prie laiptu , vedančiu pirmyn ir atgal.
Girdžiu širdyje , balsą eit pas Tave , ir tada suprantu jog jėgų grįžt nebėra…
pasirenku prieki nors žengti bijau , bet gal man ir tau taip bus tik geriau.
Tik eisiu  iš lėto nes širdy dar tikiu , kad eis iš paskos ir naujais laiptais žengsime kartu.

O dabar apie problemą : Kodėl  neleidžia įkelti norimo dydžio paveikslėlių , nes tiek kiek prašo sumažinti jų praktiškai visai nesimato??!!!

Rodyk draugams

2011-01-14

Jai tik manim tikėsi , jai tik mane mylėsi , Tu dangu pasiekti galėsi..♥

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 20:49

Įpūtei į gyvenimą vilties , įpūtei ir vėl naujos lemties.
Ir aš dabar jaučiu jog viską padaryt galiu.
Nuversiu kalnus , nesvarbu ar būsime kartu , bet aš tikiu ir suprantu jog verta buvo man liūdėti , jog verta bus dabar ir vėl pradėti verstis per save ir pasiekti tave.
Nes man vėl viskas gražu.
Ir girdi? Man nesvarbu kiek aš praverkiau naktų , aš čia nors tu toli. Bet aš jaučiu kad judame viename kryptimi.
Ir jeigu mus keliai tik susikirs , man nesvarbu ar tu tik tai praeisi. Aš saugosiu tave tavam kely ir meilę dovanosiu nevilty.
Prašau pajausk koks man esi brangus , Tu tik žinok man to užteks.
Tau kvepės gyvenimas saldžiausiu medumi , aš pažadu Tu jausi laimę. Ir niekas , niekas neišplės Tavęs iš mano virpančių delnų.
Nes jie visi man svetimi , ir aš jau pavargau ieškoti laimės pas kitus širdy.
Tu mano laimė ir mano žiauri tikrovė , aš susitaikiau jau seniai , tik ankščiau aš nekovojau , šiandien aš čia , nepaisant to kad Tu ir toli..

Rodyk draugams

2011-01-12

Tai ateini , tai vėl išeini , gal pagaliau SUSTOK ir apsidairyk kur esi!

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 22:18

Šiandiena jau nebuvo gražių snaigių. Šiandiena tiesiog sumautai lijo.
Taip pat sumautai kaip šiandien pažiūrėjai į mane.
O tarp kitko Tu panašus į lietų kartais lengvai nuspėjamas , o kartais be galo netikėtas. Kartais sudarai gražias vaivorykštės spalvas , o kartais apipili purvinais lašais.
Bet vis gi neteisiu Tavęs už viską , Tu moki būti kitokiu.
Ir myli daug gražiau , tik gal vėlokai tai supratau.
Bet aš žinau nenori būt Tu atskirai , nors paskutiniu metu per daug blaškais.
Tačiau Tu esi mano naujieji jausmai ir aš nepaleisiu Tavęs taip lengvai.
Nors ir kovoti už Tave už galiu , prisimink savęs aš vis vien neskriausiu jai pastangų nerodysi Tu. Ir jai dar nežadi apsispręsti greitu laiku , išnyk iš anksto ir nepjaustyk gilesnių žaizdų.

Rodyk draugams

2011-01-08

O ką tu pasirinktum jai tau liktu kelios minutės gyvenimo?

Tema: Michelles išpažintisstaaceyy @ 23:12

Lėktuvas jau paruoštas skrydžiui į Italiją. Oro uoste stovi ne maža grupė jaunuolių. Tai pirmo ir antro kurso studentai ir studentės. Šiandien prasideda jų pažintinė kelionė po Romą ir Veneciją. Išgirdę apie savo skrydį studentai pasuko vartų link.
- Izabele , nustok taip į jį žiūrėti! , - stumtelėjo merginą draugė.
- Aš nežiūriu…o jai ir žiūriu nemanau kad darau ką nors blogo , kaip matau tu nieko nenutuoki apie meilę.
- Gal , tačiau aš daug daugiau suprantu apie savigarbą ir laimę , juk tu žinai , kad Tomui niekada nerūpėjai kodėl pagaliau neatsisuki į vaikinus kurie tikrai gali padaryti tave laiminga.?
- Aš jį myliu girdi?! Ir mylėsiu , net jai jam  amžinai būsiu tik nereikšminga praeivė,- Izabelė nusuko galvą ir spoksojo į besileidžiančius lėktuvus.
- Taip ir bus , ir tu niekada nepažinsi tikro artumo , šilumos , aistros ir atsidavimo. Iš šių dalykų gimsta meilė , o ne iš tolimų žvilgsnių.
-Patylėk..,- įsižeidė Izabelė ir nuėjo užsiimti vietos lėktuve.
Lėktuvas pakilo , mergina stebėjo debesis , jų besikeičiančią formą ir vietą. Staiga ji pajuto šalia savęs sėdinti žmogų. Užuodė vyriškus , stiprius kvepalus ir beveik jautė jo alsavimą į jos kaklą.”Taip , tai turi būt jis” - pagalvojo ir atsuko akis.
- Ahh , čia tu , - gan apgailėtinu žvilgsniu Izabelė pažiūrėjo į Luką.
- Atrodai nepatenkinta , jai nori aš galiu išeiti?
- Ne , ne pasilik , tiesiog šiek tiek išgąsdinai.
- Na taip , juk mes draugai , na tu man šiek tiek daugiau nei…
- Baik , nepradėk ir vėl,- ji nutraukė Luko žodžius. Įsiviešpatavo tylą. Atrodo ne tik tarp jų dviejų , bet ir visame lėktuve. Visi apmirė ir nutilo. Patys jautriausi jau dabar pradėjo jausti neįprasta lėktuvo judėjimą , šiek tiek drebėjimą. Neilgai trukus lėktuvą ėmė mėtyti tai į dešine tai į kairę , tiesa ne labai stipriai , bet tai jau kėlė žmonėms paniką. Kaip ir kitų taip ir Izabelės akyse dabar buvo galimą įžvelgti ryškią baimę. Žinoma per garsiakalbį ėjo žinutės apie sėdėjimą vietose , bet kažin ar kažkas to labai klausėsi. Tą minutę lėktuve dingo šviesą. Lukas staigiai apkabino Izabelę. Laikė ją stipriai , greičiausiai kitoje situacijoje ji jau seniai jį būtų nustūmus nuo savęs , bet ne dabar. Lėktuve pasigirdo šūksniai ir bruzdesys. Keli žmonės puolė keltis ir bėgti , stiuardesių dėka visi buvo vėl pasodinti į savo vietas. Šviesą neatsirado , o siaubas kilo vis didesnis ir didesnis , žmonės rėkė , verkė , o ir pats lėktuvas atrodo tapo nevaldomas.
- Aš niekada nebuvau optimistė , Lukai , aš jaučiu jog tai geruoju nesibaigs ,- su ašaromis akyse pasakė Izabelė.
- Aš ir ne esu. Būtent todėl noriu , kad dabar išklausytum manęs. Nes jai šis lėktuvas nukris tu daugiau niekada to nebe išgirsi. Izabele , aš ne esu ypatingas. Ant tiek ypatingas , kad mane mylėtum Tu. Bet aš vis vien Tave myliu. Ir jai man dabar liko 5 minutės gyvenimo su tavimi praleistos jos bus geriausia kas gali nutikti man per visą gyvenimą. Tai reiškia jog aš renkuosi savo paskutiniu gyvenimo atodūsius praleisti su tavimi.
Izabelė sustingo , jos akyse pasipylė ašaros. - Tu žinai jog tu man tik draugas , bet galiu džiaugtis tuo , kad nors tu mirsi laimingas.
Siaubingi klyksmai pasigirdo lėktuve , žmonės virto iš sėdimų vietų Izabelė ir Lukas net nepastebėjo kaip jau gulėjo ant žemės su minia žmonių. Lukas įsikibo į kėdę , viena ranka atsuko Izabelės veidą , - ar tu jausiesi laiminga likusias gyvenimo minutes praleisdama su Tomu ? taip ar ne? ,- šaukė Lukas.
- Taip ,- šiek tiek abejodama , bet gan tvirtai atsakė Izabelė.
Tada Lukas besilaikydamas už kėdės atsistojo ir brovėsi pro panikuojančia minią ne kartą krisdamas ir vėl pakildamas. Izabelė jį pametė iš akių , buvo aišku viena jis išėjo.Ji įsispraudė į tarpa tarp kėdžių , bent ten ji jautėsi šiek tiek saugiau. Lėktuvas judėjo šen ir ten , kol buvo aišku kaip diena - Mes krentam. Izabelė uždengė galvą rankomis , bet netrukus išgirdo Luko balsą. Pakėlus galvą pamatė kaip jis ištiesė jai ranką.
- Eime ,- ištarė nuoširdžiai.
Jie pradėjo eiti , buvo sunku nusigauti iki kito lėktuvo galo , Izabelė net neįsivaizdavo kur eina , bet ji pasitikėjo Luku , žinojo jog jis jos neapgaus. Paskutinius žingsnius jie įveikė ropodami , tada Lukas parodė galinių sėdynių link , pabučiavo jai į žandą ir atsitraukė atgal. Izabelė atsisuko į jį nesuprasdama kas darosi ir kodėl jis ją palieką. Įsižiūrėjus kiek geriau pamatė jog ten sėdi ne kas kitas , o Tomas. Jos veidą papuošė šypseną , na negalima to būtu pavadinti tikra laime , tikriausiai niekas tuo metu nesijautė laimingas.Tačiau Izabelė jautė laimės kibirkštėlę dėl.. to ji negalėjo tiksliai nusakyti. Lyg ir dėl Tomo , tačiau galvoje ne davė ramybės mintis apie Luką. Jis toks geras , toks nuoširdus. Ji pradėjo slinkti link Tomo. Jis buvo apsikabinęs merginą ,tai jau nejaudino Izabelės ji visada žinojo , jog jis myli kitą merginą , bet visada tikėjo , kad pamils ir ją. Ji prilietė švelniai jo koją ir jis apsilenkė link jos. Netarė nei žodžio.
-Tomai..,- lemeno Izabelė.
-Ką sakiai? Aš nieko negirdžiu..,-šaukė Tomas.
Izabelė pajautė jo šiurkštų toną.Tiesa pasakius ji jo balsą įsivaizdavo visai kitaip , nors ir buvo kelis kartus su persimetus žodžiais.
_ Aš noriu kai ką pasakyti!,- rėkė ir ji.
Jis pritūpė prie jos. Tada ji įsižiūrėjo į jo akis ir kad ir kaip stengėsi niekaip neįžvelgė jokio švelnumo , žvilgsnis buvo gana piktas , jis į ją žvelgė kaip į keistą nepažįstamąją. Lėktuvui sudrebėjus jie suartėjo dar labiau. Izabelė seniai įsivaizdavo šią akimirką kaip jis glaudžiasi prie jos ir ją pabučiuoja.. tačiau viskas buvo kitaip , ji užuodė jo kvepalus kurie jie visai nebuvo savi , Luko kvapas buvo kur kas priimtinesnis jos širdžiai. Ji pagaliau įsižiūrėjo iš arti į jo bruožus ir suprato , jog ji šio žmogaus nepažįsta. Jo lupos ir rankos tai ne tai ko ji norėjo. Tą sekundę ji suprato , jog viskas buvo tik vaikiška iliuziją. Ją apėmė net gėda. Bet dabar jai rūpėjo tik tai , jog ji atstūmė Luką , tą kurio ieškojo nors jis visada buvo šalia jos. ji nieko neatsakė Tomui , atsigręžė atgal ir ėmė akimis ieškoti Luko. Daiktai virto , žmonės klykė tai buvo siaubinga. Jos galvoja degė keli žodžiai - Ar tik nebus per vėlu. Ji apžiūrinėjo kiekvieną kamputį kur galėjo būti Lukas. Ir pagaliau rado. Iš nugaros apsupo jį rankomis , stipriai suspaudė per kaklą , ir tūkstanti kartų kartojo “Atsiprašau” . Jis atsisuko į ją ir švelniai pabučiavo. Tada nebeliko jokių abejonių jos širdyje Jis LUKAS mane gali padaryti laiminga. Besikratančiame lėktuve jie krito tai vienur tai kitur , kol galiausiai atsigulė.Prabėgo pro akis visi prisiminimai.Ji suprato kiek savo brangaus laiko leido svajonėms.Kiek daug ji praleido realybės… Lukas paglostė jos plaukus , o jai riedėjo ašaros.
-Myliu tave , Izabele.
-Aš ir Tave myliu , Lukai.
—————
———
—–

Truputuką per plačiai aprašiau savo mintį. Na bet svarbu , kad pagaliau ją užrašiau gal dabar ji man duos ramybę.:D
išdidžiai kreipiuosi į jus merginos ir vaikinai. Skubėkit , mylėkit , kad nebūtu per vėlu.
Na jūs gal į tokias mano fantazijos katastrofas nepateksit , bet vien supratimas jog praradome mylimą žmogų dėl mūsų pačių kaltės gali prilygti pasaulio griuvimui.
Mylėkite ir būkite laimingi.
Beje su naujais metais. Linkiu gerų , kad šie metai jums būtų patys geriausi ir nestokotų jūsų nuostabiu kūrybinių minčių:**
- M.

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.